Yra tam tikros knygos, kurios iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai įdomios, tačiau jų viduje slypi graži, liūdna ir įkvepianti istorija, kupina gyvenimiškų pamokų. Būtent Abbie Greaves „Visas mums duotas laikas“ yra viena iš tokių knygų. Tai pasakojimas apie dviejų žmonių meilę, apie tėvų meilę, bet taip pat apie neviltį, skausmą, viltį, atleidimą ir supratimą. Daugiau nei 300 puslapių gali atrodyti per mažai tam viskam sutalpinti, tačiau ši knyga stebuklingai aprėpia visa tai.
Mudviejų santuoką visuomet įsivaizdavau kaip dviračio grandinę, besisukančią metai iš metų lygiu ir nuspėjamu tempu. Tačiau laikui bėgant mechanizme atsirado kliuvinių, kartais sutepti detales pakako mažos melagystės, ir mes toliau sėkmingai riedėjome į priekį.
„Visas mums duotas laikas“ – tai sakyčiau pakankamai intymus Megės ir Frenko santuokos portretas. Kupiną emocijų istorija apie negailestingą tylos jėgą ir tragiškas bendravimo trūkumo pasekmes. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Megės ir Frenko santuoka yra laiminga ir kupina meilės. Tačiau paaiškėja, kad vyras ir žmona jau pusę metų nėra pasakę vienas kitam nė žodžio. Jie kartu valgo ir miega vienoje lovoje, tačiau tarp jų tvyro vis didesnė įtampa ir nejaukumas.
Megei darosi nepakeliamai sunku iškęsti tą slegiančią tylą. Knyga prasideda tuo, kad ieną dieną Frankas randa žmoną be sąmonės virtuvės grindyse, ir tai jį sukrečia iki sielos gelmių. Jis suvokia, kad jo tylėjimas ją pastūmėjo į bandymą nusižudyti. Megė atsiduria ligoninėje ir yra panardinta į medikamentinę komą. Net jei ji atgaus sąmonę, niekada nebebus tokia pati. Tik tuomet, kai viskas pasisuka į dramatišką pusę, Frenkas nusprendžia atskleisti savo tylėjimo paslaptį. Ar ta tiesa išgelbės Megę ir jų santuoką?
Abbie Graves romanas pulsuoja emociniu intensyvumu, jis yra pribloškiamai tikras, jaudinantis ir širdį veriantis. Autorė beveik kiekviename puslapyje primena, kokie svarbūs yra net mažiausi gestai ir švelnūs žodžiai bei kaip būtina puoselėti kiekvieną jausmą. Liūdnai graži – taip norisi apibūdinti šią istoriją.
[…] nes kaip gali suprasti, ką reiškia būti vienam, jei tau neteko pajusti pilnatvės?
