Colleen Hoover „Veritė“ – pasibjaurėjimą sukėlusi knyga, kurią su smalsumu „suvalgiau“
„Geriausia Colleen Hoover knyga“, „Geriausia šiais metais skaityta knyga“, „Suvalgiau per dieną“…, – tokie ir panašūs atsiliepimai, kuriuos užmačiau socialinėje erdvėje apie šią knygą reiškė tik vieną: aš turiu ją perskaityti. Paprasčiausiai dėl to, kad turėčiau savo nuomonę.
Knygos „Veritė“ istorija prasideda dviejų žmonių – Luenos Ešli ir Džeremio Krofordo – susitikimu. Lueana yra rašytoja, kuriai sekasi prastai – jos knygos nėra bestseleriai, be to, ji ilgą laiką nerašė, nes slaugė mirštančią motiną. Dabar jos motina mirusi, o jos finansinė situacija tikrai nėra iš geriausiųjų. Taigi, kai gauna netikėtą, bet pelningą pasiūlymą, ji su palengvėjimu – nors ir labai nerimaudama – jį priima.
Veritė Kroford yra garsi trilerių autorė, kuri pateko į avariją, ir jos vyras Džeremis nori, kad būtent Luena baigtų rašyti Veritės kuriamą seriją. Jaunoji rašytoja kuriam laikui persikelia į Krofordų namus, kad išstudijuotų Veritės surinktą medžiagą ir įsijaustų į garsios rašytojos stilių. Taip ji susiduria su autobiografija, vis labiau įsitraukia į šeimos gyvenimą ir vis giliau pasineria į tamsą, gaubiančią tą šeimą.
Collen Hoover „Veritė“ – šokiruojantis pasakojimas apie santuoką, apsėdimą ir manipuliavimą. Ir taip, ši istorija, nors ir skaitant supranti, kad yra perspausta, visgi sukrečia, pirmiausia todėl, kad autorė nesivaržo ištraukti purviniausių veikėjų minčių, priversti skaitytoją su jomis susidurti. Šokiruoja ir pati Veritės autobiografijoje papasakota istorija, kurią skaito Luena. Ši „knyga knygoje“ – tai Krofordų santuokos istorija. Joje autorė nevengia labai nešvankių ir ne itin tikroviškų sekso scenų, bet labiausiai pasibjaurėjimą kėlė Veritės mintys apie vaikus ir tiesiog nesveikas apsėdimas juos žudyti. Nors knyga kėlė negatyvias emocijas, „huveriškas“ rašymo stilius privertė versti puslapį po puslapio siekiant numalšinti tą smalsumą.
Tai tikrai nėra geriausia mano perskaityta knyga, bet visiškai nesigailiu patenkinusi savo žmogiškąjį smalsumą ir perskaičiusi, nors užvertus paskutinį puslapį nesijaučiau gerai. Gal paprasčiausiai trileriai – nėra mano žanras.
Išleido: Baltos lankos